Registracija  |  Naujienų prenumerata   |  Karjera  
 
 
 

 
Rusijos internete ima trukti vietų kur reklamuotis patalpinta: 2007.05.31
Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centro duomenimis 2006 m. spalį maždaug 13 proc. Rusijos gyventojų naujienas skaito internete. Prieš metus šis skaičius buvo 3 proc. mažesnis. Dinamiška žiniasklaidos ekspansija į internetą lėmė tai, kad kai kurie leidėjai jau baiminasi, kad spausdintų leidinių tiražai gerokai sumažės.

Toliau rasime Ivano Zasurskio, MVU Žurnalistikos fakulteto Žiniasklaidos kultūros ir komunikacijos laboratorijos vadovo analizę ir prognozes.

Pliusai ir minusai

Internetas atakavo visas žiniasklaidos institucijas, ataka buvo sėkminga. Dabar didžiausių Rusijos portalų tiražai, jei kalbėtume apie kasdienius apsilankymus, viršijo milijoną žmonių, tai gerokai viršija populiariausių spausdintų laikraščių tiražą. Perėjimo į internetą pliusai akivaizdūs – auditorijos praplėtimas ir artimesnis kontaktas su ja, padidėjęs dalyvavimas reklamos rinkoje. Minusas, kad daugelis žiniasklaidos atstovų dažniausiai nesupranta, ko jie nori pasiekti, todėl tinkle pasirodo seniai nuvalkiotos ir niekam neįdomios temos. Norint sėkmės, reikia suvokti, kaip tinkamai įgyvendinti vieną ar kitą projektą ir, žinoma, reikia didelių investicijų. Tam daugelis nepasirengę. Internete tradicinės temos sulaukia mažai investicijų. Investuojama ne į žurnalistus, komunikacijų lyderius ir geriausius skaitytojus, kurie vėliau tampa rašytojais, o į produkto kūrybą. Kai mūsų studentams siūlo rinktis darbą laikraštyje arba interneto portale, jie renkasi antrąjį: ten daugiau moka ir darbas įdomesnis. Laikraštininkai nepasiruošę mokėti kažkokiems išsišokėliams, kuriems galbūt dar nėra nė dvidešimties. Dėl to pritrūksta kritinės jaunos energijos, galinčios pagerinti bet kokį projektą. Spausdinti leidiniai, ypač laikraščiai, praranda jaunąją kartą. Tai susiję su tuo, kad anksčiau nebuvo galimybės nemokamai skaityti informacijos internete, o kai ji atsirado, laikraščiai praleido savo galimybę vystytis pagal naują verslo modelį. Jaunimas nepriprato mokėti už informaciją, bet yra pasiruošęs žiūrėti reklamą. Tai būtent ta auditorija, be kurios laikraščių rinka nyksta. Visose šalyse, išskyrus Kiniją ir Skandinaviją, kur depresija stabdoma valstybinėmis dotacijomis ir nemokamos spaudos skatinimu, laikraščių verslui buvo suduotas stiprus smūgis.

Auditorijos ypatumai

Internete žmonės moka už tai, kad ten būtų: tai turtinis cenzas. Trumpalaikio išėjimo į tinklą kaina viršija laikraščio kainą. Žvelgiant plačiau masinės informavimo priemonių ateitis prasta: internete renkasi turtingesni žmonės, pasiruošę mokėti tegu ir mažiau, bet perkantys brangius dalykus – mašinas ir techniką. Ši auditorija aiškiai ir tiksliai segmentuota, priėjimą prie jos galima gauti realiu laiku. Reikia pabrėžti, kad dabar pastebimos reklamos trūkumo internete tendencijos. Tinkle sunku nusipirkti gerą reklamą. Yra eilės ir užsakymo sąvokos. Maskvoje daugiau kaip pusė gyventojų turi išėjimą į internetą. Išeina, kad reklamos davėjui Maskvoje paprasčiau dirbti su interneto auditorija negu su laikraščių ar radijo, pigiau negu su televizijos. Šiandien internetas – tai vieta, kur labiausiai apsimoka reklamuotis. JAV interneto reklamos rinkos apimtys seniai viršijo spausdintų leidinių apimtis, Rusijoje tai gali atsitikti artimiausiu metu.

Prognozė

Spausdintos žiniasklaidos priemonės išgyvens, bet jos turi aiškiai pasiskirstyti segmentais. Elektorinių žiniasklaidos priemonių atsiradimo procesui kelio nebeužkirsi, su tuo reikia susitaikyti ir suprasti, kad taip didėja konkurencijos erdvė. Anksčiau tarpusavyje konkuravo vieno tipo žiniasklaidos priemonės – laikraščiai su laikraščiais, radijas su radiju. Dabar visos žiniasklaidos priemonės vienokiu arba kitokiu būdu konkuruoja arba bendradarbiauja. Manau, kad spausdintiems leidiniams svarbu pradėti bendradarbiauti su tais tinklo ištekliais, kurie nėra jų tiesioginiai konkurentai, kad padidintų savo įtaką tinkle. Šiandien galima technologinė revoliucija. Vakaruose kuriama įranga, leidžianti patogiai skaityti informaciją ekrane. Jau pasirodė įvairios elektroninės knygutės. Kai tik bus sukurta pigi ir patogi įranga, pritaikyta skaityti informaciją, spausdintiems leidiniams bus dar stipresnis smūgis. Norint perskaityti laikraštį, jį reikia nusipirkti, nešiotis su savim, o paskui kur nors išmesti. Tai reikalauja išlaidų ir nepatogu. Visiems reikia informacijos ir, nors ne visi tai supranta, laikraštininkams apsimoka parduoti informaciją be popieriaus. Tik reikia suprasti, kaip tai padaryti. Kodėl laikraščiai – daug lėšų reikalaujantis verslas? Tenka mokėti už tipografiją, popierių, platinimą, pašto išlaidas. Aš manau, kad ateitis priklauso galimam užsiprenumeruoti kasdieniniam elektroniniam leidiniui su galimybę naudotis archyvu. Tai bus modelis, kurį pradės naudoti stambiausios leidyklos. Laikraštis bus multimedijos kūrinys, su dideliu kiekiu grafikos, iliustracijų, garso ir vaizdo informacijos. Žurnalistika neišnyks, bet gali įsitvirtinti diferencijuotas apmokėjimo būdas: medžiaga gali gerokai pabrangti, bus mokama pagal tai, kiek kartų straipsnis buvo perskaitytas.



Situacija Lietuvoje

Jau prieš metus prognozuota panaši situacija ir Lietuvos rinkoje. Geruose portaluose reklaminės pozicijos taip pat išpirktos pusmečiui ar net metams į priekį. Pavyzdžiui būsto gide ASA.LT pagrindinės reklaminės nuorodos pastoviai išperkamos metus į priekį, kai kuriose vidiniuose skyriuose pozicijos užsakytos ir nauji reklamdaviai ten net negali patekti. Tokio pobūdžio situacija sprendžiama keliais būdais : IKS interneto leidinių grupėje pastoviai kyla reklaminiai įkainiai, kai kurie tinklapiai didina reklaminių nuorodų kiekius, reklamos plotų pardavimo tarpininkai, jau vis dažniau susiduriantys su plotų trūkumu geruose portaluose, eina dar kitu keliu – siūlydami „alternatyvius“ dažnai abejotinos reputacijos tinklapius. Jiems noras išlikti šioje rinkoje dažnai padeda užmerkti akis į aiškius sukčiavimo atvejus, numuša norą išsiaiškinti kaip silpno turinio ir nereklamuojami portalai surenka panašius lankytojų srautus kaip daug investuojantys į turinį ir savireklamą portalai.
spausdinti   |   persiųsti

Vytenio g. 9, Vilnius, Lithuania
Phone: +370 2 333 102
E-mail: info@iks.lt
 
Pateikta informacija negali būti publikuojama viešai ar naudojama komerciniais tikslais be UAB „Interaktyviosios komunikacijos sprendimai“ raštiško sutikimo.
Plačiau apie informacijos publikavimą kitose žiniasklaidos priemonėse...