Interaktyviosios komunikacijos sprendimai

Čia rasite straipsnius iš spaudos, kuriuose buvo rašyta apie mus:

KABELINĖS TV ŽIŪROVAI AKTYVIAU PERKA ŽINOMUS IR REKLAMUOJAMUS PRODUKTUS

"SIC rinkos tyrimų" duomenimis, kabelinės televizijos žiūrovai, lyginant juos su kitais TV žiūrovais, net 2,4 karto dažniau naudojasi reklamuojamų autoservisų paslaugomis, 2,2 karto dažniau perka žinomų kompanijų drabužius ir t.t. Tyrimas atliktas spalį ORT–TEM atstovybės užsakymu, jame dalyvavo 1039 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų.

"Tyrimu norėjome išsiaiškinti kabelinės TV žiūrovų išskirtinumą,- sako Sergejus Jeriomenko, ORT atstovybės direktorius.– Portretu pagal pajamas nepasitikėjome, nes praktika rodo, kad pajamos yra viena iš silpniausių Lietuvoje atliekamų tyrimų dalis. Aiškinomės kabelinės TV žiūrovų vartotojiškuosius įpročius".

Logiškai mąstant kabelinės TV žiūrovai gauna didesnes pajamas, todėl jie aktyviau perka brangesnius produktus. Tyrimas parodė, kad jie, rinkdamiesi prekes, didesnį dėmesį skiria žinomiems prekiniams ženklams - auga pasitikėjimas garsiais prekiniais ženklais ir įprantama brangiau mokėti už kokybiškesnius produktus.

Pasak ORT atstovybės specialistų, žiūrovai vis dažniau pripažįsta, kad reklama turėjo įtakos jų pasitikėjimui prekiniu ženklu. Reklama garantuoja spartesnį prekinio ženklo vertės augimą, todėl klausimuose sąvokos "reklama" ir "žinomumas" buvo sutapatinti.

Štai dar keletas tyrimo duomenų: kabelinės TV žiūrovai aktyviai reklamuojamus brangesnius, ilgalaikio naudojimo produktus pasirenka vidutiniškai 60% dažniau nei kiti.

Žinomus ir reklamuojamus kasdienio naudojimo produktus perka didžioji dalis Lietuvos gyventojų, tačiau palyginkime: garsių kompanijų maisto produktus naudoja 73% kabelinės TV žiūrovų ir 57,3% žmonių, neturinčių kabelinės TV; asmeninės higienos priemones atitinkamai naudoja 71% ir 49,9%; skalbimo priemones - 75% ir 64%.

Kabelinė TV tampa vis svarbesnė Lietuvos šeimos ūkyje, - naujausiais "SIC Gallup Media" tyrimų duomenimis, net 38% Lietuvos gyventojų yra jos žiūrovai. Tuo tarpu nors ORT transliuojama tik kabeliniais tinklais, jos reitingai konkuruoja su eteriniais kanalais. Tarp kabelinių televizijų ORT užima dominuojančias pozicijas, ji populiariausia tarp Vilniaus kabelinės TV žiūrovų.

IKS specialistai tikisi, jog didelius reitingus turintys kabelinių televizijų kanalai populiarės tarp reklamdavių, nes tai turi įtakos reklamos efektyvumui.

Plačiau susipažinti su tyrimo medžiaga galima www.iks.lt seminaruose.

ORT KEIČIA ATSTOVUS IR STRATEGIJĄ
Andrius Sytas, "Verslo žynios" Rugsėjo 27 d., 2002

"Interaktyvios komunikacijos sprendimai" tapo ORT reklamos atstovais Lietuvoje. Interneto projektus kurianti bendrovė žada į kanalo populiarinimą investuoti "šešiaženklę sumą" ir neslepia, jog ORT bus pelningiausia jos veiklos sritis.
"Manau, kad ORT potencialas Lietuvoje nėra gerai išnaudojamas - televizijai trūksta gero pristatymo, savireklamos", - sako Sergėjus Jeriomenka, UAB "Interaktyviosios komunikacijos sprendimai" (IKS) direktorius.
Latvijos kabelinė televizija "Tem TV", turinti išimtinę teisę transliuoti ORT programą Baltijos šalyse, IKS perdavė kainodarą, reklamos pardavimų koordinavimą, savireklamą bei viešuosius ryšius Lietuvoje. Ankstesnieji ORT atstovai UAB "New Active Systems" tiktai koordinavo reklamos pardavimus.
IKS ir "Tem TV" susitarė Lietuvoje dalytis išlaidas televizijos reikmėms bei pajamas iš reklamos joje. Didžioji išlaidų dalis teks IKS.
Olegas Vlasenka, "Tem TV" komercijos direktorius, tvirtina jog 2002 m. pirmą pusmetį ORT pajamos iš reklamos Lietuvoje siekė 3500.000-400.000 USD (apie 1,2-1,4 mln. Lt).
Apie 90% jų buvo gauta per reklamos agentūras. Radijo ir televizijos komiteto duomenimis, tuo pačiu laikotarpiu Lietuvos komercinių televizijų apyvarta sudarė 43,7 mln. Lt.
Ponas Jeriomenka neslepia, kad pajamos iš ORT atstovavimo sudarys didžiąją dalį bendrovės pajamų, bet tikina, kad dabartinė IKS veikla dėl to nenukentės.

Kels reklamos kainas

Kitais metais IKS žada 20% didinti ORT reklamos kainas Lietuvoje. Ponas Jeriomenka tikina, jog išaugus įkainiams mažės reklamos kiekiai, o tai didins jos efektyvumą. Jo vertinimu, dabartinės ORT reklamos kainos prilygsta LNK bei TV3 įkainiams.
UAB "SIC Gallup Media" duomenimis, liepos mėnesį ORT žiūrimumas ("reach") visoje Lietuvoje buvo 4,8%, pagal šį rodiklį ji buvo penkta. Vilniuje žiūrimumas siekė 12% ir beveik prilygo TV3 bei LNK.

Visus metus mes dirbome statybinėje srityje, aptarnaudami statybinės informacijos portalą www.viskas.lt. Per tą laiką įgijome daug patirties, kurią norime perteikti statybinės rinkos dalyviams. Tuo pačiu išviešinome informaciją apie naujausią tyrimą, kuris turėtų padėti reklamos agentūroms.

REKLAMA PIRKĖJUS GUNDO LABIAU NEI KAINA
Darius Babickas, "Lietuvos rytas" Birželio 10 d., 2002

Statybinėmis ir apdailos medžiagomis prekiaujančios bendrovės vis daugiau dėmesio skiria rinkodarai, tačiau dar daro nemažai klaidų.
"Kol kas trūksta patyrusių rinkodaros specialistų, todėl daugelis bendrovių mokosi ne iš svetimų, bet iš savo "klaidų", - teigė vilniškės bendrovės "Interaktyviosios komunikacijos sprendimai" direktorius Sergejus Jeriomenka.
Atlikti tyrimai parodė, kad didžioji dalis statybinėmis medžiagomis prekiaujančių bendrovių daugiausia dėmesio skiria didelių objektų statyboms.
"Kartais individualūs vartotojai nuperka daugiau prekių ir pinigus sumoka iš karto. Todėl sėkmingai dirba tos bendrovės, kurios subalansuoja savo dėmesį pagal rinkos svarbą", - sakė S. Jeriomenka.
Jo teigimu, statybinėmis ir apdailos medžiagomis prekiaujančių bendrovių vadovai kartais būna per geros nuomonės apie savo įmonės populiarumą. Vieni vadovaujasi principu, kad apie jų bendroves vartotojai sužinos iš pažįstamų, kiti - "mano parduotuvę gerai žino, atvažiavusiems papasakosiu apie prekes".
Atlikti tyrimai parodė, kad vartotojai apie įmonę ir jos produktus pirmiausia sužino iš reklamos laikraščiuose. Informacijos šaltinis "iš pažįstamų" - tik penktoje vietoje.
Pastaruoju metu kai kur statybos darbų ir medžiagų kainos taip sumažintos, kad dirbama vos už savikainą.
S.Jeriomenkos nuomone, čia logika paprasta - sumažinsiu kainą keliais litais ir parduosiu daugiau nei konkurentas.
Kartu konkurentas priverčiamas elgtis lygiai taip pat. Dėl šios priežasties dažniausiai nukenčia pačios prekės kokybė.
Kokybe ir geru aptarnavimu nekonkuruojama, nes neturima žinių, kaip tai padaryti.
"Dažna bendrovė beveik neskiria dėmesio reklamai. Dėl to jos mažai žinomos, ir statybos darbų vykdytojai net nesiteikia kalbėtis su tokių bendrovių vadybininkais.
Dar blogiau, kai reklamai sukurti pasirenkami mėgėjai", - sakė S.Jeriomenka.

STATYBININKAI PER MENKAI NAUDOJASI INTERNETO GALIMYBĖMIS
Darius Babickas, "Lietuvos rytas" Gegužės 13 d., 2002

Apklausa - statybos parodoje

Norėdami sužinoti apie statybos ir remonto darbus šalies gyventojai informacijos pirmiausia ieško laikraščiuose.
Antroje vietoje - katalogai, o trečias pagal svarbą informacijos šaltinis statybų klausimais - internetas.
Tokius duomenis pateikė įmonė "Interaktyviosios komunikacijos sprendimai", atlikusi tyrimą kovo pabaigoje vykusios statybos parodos „Resta" metu.
Tada buvo apklausti 76 parodos dalyviai ir 118 parodos lankytojų.
66 procentai visų apklaustųjų teigė, kad pirmiausia informacijos apie statybos ir remonto darbus ieško laikraščiuose.
Katalogais naudojasi 57 procentai respondentų, o internetu - 56 procentai apklaustųjų. Žurnaluose informacijos statybų klausimais ieško 42 procentai apklaustų parodos "Resta" dalyvių ir lankytojų.

Populiarumas auga

"Paroda "Resta", kaip informacijos priemonė, net nebuvo įtraukta į statistikos duomenis, tačiau lankytojų srautas parodo, kad tokios parodos lieka viena svarbiausiu informacijos priemonių statybos klausimais", - sakė bendrovės "Interaktyviosios komunikacijos sprendimai" direktorius Sergejus Jeriomenka.
Jis negalėjo pasakyti, kokia dalis šalies gyventojų informacijos apie statybas ieškodavo internete prieš metus ar dvejus.
Jo nuomone, ir dabar panaudojamos ne visos internete galimybės, nors per mėnesį statybų temų tinklalapius aplanko daugiau kaip 10 tūkstančių interneto naudotojų.

Prekyba įsilinguos ateityje

S.Jeriomenka išnagrinėjo 60 interneto svetainių, teikiančių informacijos statybos ir remonto darbų klausimais. Jo nuomone, tinklalapiai sukurti toli gražu ne geriausiai.
"Techniškai svetainės sukurtos neblogai, tačiau įmonės nemoka tinkamai apibūdinti savęs ir savo produkcijos, nepanaudojami svarbiausi interneto privalumai", - sakė S.Jeriomenka.
Jis teigė, kad internete įmonės dažniausiai pateikia tik tą informaciją, kurią publikuoja savo reklaminiuose lankstinukuose.
„Nematyti išskirtinių įmonės ir prekės bruožų.
Nėra ekspertų nuomonės apie gaminius, publikuojamos labai prastos kokybės nuotraukos", - minėjo interneto svetainių trūkumus S. Jeriomenka.
Jo įsitikinimu, prekiauti statybos ar apdailos medžiagomis internetu Lietuvoje kol kas nėra galimybių. Daugelis vartotojų tokias prekes perka tik pačiupinėję ir visapusiškai jas apžiūrėję. Visiškai pasitikėti ir pirkti internete būtų įmanoma tik sertifikuotas prekes, tokias kaip seifo durys.
„Prekyba internetu gyventojams padėtų sutaupyti. Nereikėtų pirkti salone, kur prekė parduodama su antkainiu. Tačiau kada tai bus - sunku spėlioti", - sakė S. Jeriomenka.

INTERNETO PRODUKTŲ KŪRĖJAI MOKYS STATYBININKUS
"Verslo žinios" Kovo 26 d., 2002

Parodoje "Ręsta" dalyvauja net 6 kompanijos, skleidžiančios informaciją statybos tematika. Vieninteliai elektroninę leidybą parodoje demonstruos www.viskas.lt.
Šie internete vartai veikia jau antri metai. Dabar statybinės informacijos vartuose per mėnesį informacijos ieško per 10.000 lankytojų, www.viskas.lt veikloje dalyvauja apie 250 statybos srities įmonių.
"Turime tiek potencialių statybos srities klientų, kiek nesulaukia nė viena statybinių prekių parduotuvė", - sako Hermis Preikštas, viskas.lt komercijos direktorius.
"Dirbdami su tokiu srautu, galime ištirti, kas vartotojus paveikia, - sako Sergejus Jeriomenka, UAB "Interaktyviosios komunikacijos sprendimai", aptarnaujančios www.viskas.lt, direktorius.
Šiemetinėje statybos parodoje įmonė nusprendė perteikti patirtį statybos įmonėms. "Išnagrinėję 60 srities svetainių, pasibaisėjome. Techninis įgyvendinimas dar pusė bėdos, tačiau daugiausia problemų matome netinkamai pristatant įmonę ir jos prekę", - sako p. Jeriomenka.
Anot jo, daug kam atrodo, kad užtenka įdėti įmonės aprašymą ir produktų nuotraukas. Tačiau ir elementarius dalykus reikia išmanyti.
Patarti statybininkams, ką daryti, kad internetas taptų įmonės pagalbininku, o ne tik atributu, informacijos technologijų specialistai žada parodos metu vyksiančiame seminare.

Kiekviena šiuolaikiška kompanija, prieš pradėdama naują veiklą, turi išsamiai išstudijuoti rinką. Prieš pradėdami siūlyti paslaugas kitoms įmonėms, mes išsinagrinėjame, ko jos norėtų ir ko joms labiausiai trūksta. Išviešindami dalį informacijos, stengemės parodyti, kad net nedideles kompanijos gali surasti lėšų rinkos tyrimams (IKS'o komentaras).

VEIKSMINGIAUSIOS PROFESIONALŲ KURTOS INTERNETO SVETAINĖS
Liutauras Ulevičius, "Verslo žinios" Balandžio 15 d., 2002

UAB "Interaktyviosios komunikacijos sprendimai" atlikta aktyviausiai besireklamuojančių Lietuvos įmonių vadovų apklausa parodė, kad interneto svetainėmis labiausiai patenkinti jų kūrimą patikėję profesionalams.

UAB "Interaktyviosios komunikacijos sprendimai" (IKS) direktorius Sergėjus Jeriomenko sakė, kad apklausus 124 įmonių rinkodaros vadovus ir atsakingus specialistus paaiškėjo, jog net 54% apklaustųjų patenkinti savo svetaine, nustatytus uždavinius įvykdo 70% svetainių, o 51% atvejų svetainė atsipirko finansiškai.
Tuo pat metu IKS įvertino 102 apklausoje dalyvavusių įmonių svetaines. Ideali svetainė turėjo teisingai pristatyti įmonę ar prekę, veikti interktyvios priemonės lankytojui išlaikyti, užmezgantys ryšį. Taip pat vertinti naršymo patogumas, struktūra, informacijos išdėstymas, bendras svetainės stilistinis sprendimas. Atsižvelgta ir į tinklapio populiarinimo būdus, informacijos pasiekiamumą paieškos sistemomis, teisingai parinktą svetainės pavadinimą.
Pasak p. Jeriomenko, gerai įvertintos 48% svetainių. Iš jų net 72% savininkų buvo patenkinti savo tinklapiais, o 53% teigė, kad svetainė atsipirko finansiškai. Tuo tarpu įvertinti prasčiau ir patys patenkinti savo svetainėmis buvo tik 38%, nors 49% nurodė kad svetainė atsipirko. Didžiajai daliai nepatenkintų savo svetainėmis (56%) produktą gamino mažai patirties turinčios kompanijos. Ir atvirkščiai, 64% patenkintųjų svetaines kūrė žinomos įmonės.

SKATINS REKLAMUOTIS INTERNETE
Laura Nečiūnienė, "Verslo žinios" Gegužės 5 d., 2001

"SIC Gallup media" duomenimis, 46% aukščiausias pajamas gaunančių žmonių naudojasi internetu. Specialistų teigimu, tai suteikia dar vieną galimybę brangiomis ilgo naudojimo prekėmis prekiaujančioms bendrovėms informuoti savo tikslinę auditoriją.

Pagal "SIC Gallup Media" (SGM) tyrimus, internetu naudojasi truputį daugiau vyrų nei moterų, 58% interneto vartotojų yra 20-39 metų, 59% jų turi aukštajį ar nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, 41 % interneto vartotojų yra vadovai, specialistai bei besiverčiantys privačia praktika asmenys.
"Pagal šiuos rodiklius aiškėja, kad internetu naudojasi išsilavinę, aukščiausias pajamas gaunantys žmonės, o jie yra perspektyviausi pirkėjai",- aiškina Gytis Juodpusis, SGM vadovas.
Dėl to, specialistų teigimu, internete vertėtų reklamuoti brangesnes, retai keičiamas prekes - finansines, telekomunikacijų, statybų paslaugas, automobilius, kompiuterius ir t.t., o reklamuoti kasdienio vartojimo prekių neapsimokėtų.
Tačiau internetinės reklamos rinka Lietuvoje auga lėčiau nei kitose Baltijos šalyse, nes nėra informacijos apie jos efektyvumą ir mažesnė auditorija.
"Pernai interneto reklamos rinka Lietuvoje, pačių svetainių pateiktais duomenimis, sudarė apie 70.000 USD. Tuo tarpu Latvijoje ši rinka buvo dvigubai didesnė",- sako Jaroslavas Sivicki, "Adnet" direktorius.

Tirs interneto reklamą

Pono Juodpusio teigimu, pajamos iš interneto reklamos, palyginti su visa reklamos rinka, kuri pernai siekė 187 mln. Lt (neto išraiška), yra simbolinės, tačiau interneto vartotojų daugėja, beje, jų gali gerokai daugėti dėl fiksuoto interneto mokesčio įvedimo, todėl SGM investuos į technologijas, leisiančias pamatuoti, kiek yra reklamos internete, kas reklamuojasi ir t.t.
"Dabar galime išmatuoti svetainių lankomumą bei nustatyti auditoriją, tačiau spalį, pradėję tirti reklamos apimtis, galutinai standartizuosime interneto tyrimus - tai leis vertinti reklamos efektyvumą. Būtent to reikia, kad reklamos internete daugėtų",- mano p. Juodpusis.
Informaciją apie reklamos efektyvumą, pasitelkusi naųjas technologijas, žada teikti ir UAB "Adnet". Bendrovė jungs interneto svetaines Lietuvoje ir, naudodama vienodą technologiją, atstovaus joms reklamos pardavimo srityje. Artimiausiu metu atsiras galimybė fiksuoti, kiek kartų ir kaip dažnai identifikuotas lankytojas turėjo kontaktų su reklamos nuoroda interneto svetainėse, priklausančiose reklamos tinklui.
"Reklamos agentūroms bus patogu pirkti reklamos plotą daugelyje tinklapių tariantis su vienu pardavimo atstovu, kuris pateiks patikimas ir patogias ataskaitas apie reklaminės kampanijos eigą ir efektyvumą",- sako p. Sivicki.

Patars profesionalai

Tuo tarpu Sergėjus Jeriomenko, naujai įkurtos UAB "Interaktyviosios komunikacijos sprendimai" vadovas, mano, kad reklama internete taptų efektyvesnė ir labiau domintų reklamdavius, jei informacija būti lengvai prieinama suinteresuotiems asmenims.
"Perkančiam brangias, ilgai naudojamas prekes klientui dažniausiai reikia profesionalaus patarimo, tačiau tik internete vienas aukšciausio lygio specialistas gali konsultuoti neribotą skaičių lankytojų. Mes sukursime įmonėms įėjimo į internetą koncepciją, kad jis atnestų finansinės naudos",- savo tikslus dėsto p. Jeriomenko.
Anot jo, pagal tai, kiek vartotojų aplanko specializuotuose puslapiuose įdėtas reklamas, galima teigti, kad interneto reklama yra pigesnė nei publikuojama kitose žiniasklaidos priemonėse. Be to, interneto kontaktas su vartotoju yra kokybiškesnis, nes jis prilygsta jo atėjimui į parduotuvę, ir gamintojas gali užmegzti tiesioginį ryšį su potencialiu pirkėju.